Specialūs mechanizmai                                   

Technikos nuoma, technikos transportavimas, tvenkinių kasimas

Patarimai, norintiems kasti tvenkinį

  1. Patikimas rangovas. Tai vienas svarbiausių punktų. Klauskite apie patirtį, nuvažiuokite apžiūrėti iškastų tvenkinių, peržiūrėkite tvenkinių nuotraukas, klauskite rekomendacijų, pasitikrinkite internete.(Žiūrėti Pavyzdys Nr. 1). 
  2. Kas įskaičiuojama į tvenkinio kasimo kainą? Svarbu žinoti, kokie darbai bus atlikti už sutartą vieno aro tvenkinio kasimo kainą: kiek kainuos technikos atvežimas, ar įskaičiuotas žemės lyginimas.
  3. Žemės lyginimas. Klausimas, kurį tikrai turite užduoti - ar jūsų pasirinkti rangovai turi lygiakraštį planiravimo kaušą? Kodėl tai svarbu? Profesionaliai atlikus tvenkinio kasimo darbus, rangovas turi išlyginti žemę. Planiravimo darbus atlikus lygiakraščiu kaušu jūs galėsite sėti veją, nereikės jokių papildomų lyginimo darbų ir, žinoma, papildomos technikos. 
  4. Saugokite augalinį žemės sluoksnį. Augalinis žemės sluoksnis bus reikalingas tvarkant iškasto tvenkinio aplinką ir lyginant žemę, norint tvenkinio aplinką apželdint

 5. Pasiruoškite, kad jūsų sklypo aplinka (reljefas) pasikeis. Tuo atveju, kai kasamas nedidelis 10 arų tvenkinys, kurio gylis yra 3 metrai, vidutiniškai yra iškasama apie 2500 kubinių metrų žemės. Norėdami įsivaizduoti, koks tai kiekis, įsivaizduokite 208 sunkvežimius pilnus žemės (kiekvienas sunkvežimis - po 12 kubinių metrų). Toks žemės kiekis tikrai turi ženklią įtaką sklypo reljefui.

6. Žemės lyginimas nėra žemės sustūmimas į jūsų nurodytą vietą ar žemės išvežimas. Iškasta tvenkinio žemė yra išlyginama, tačiau jeigu jūs pageidaujate, kad ji būtų nustumta kitur, pervežta, supraskite, jog tai skirtingi darbai, naudojama skirtinga technika. Nereikėtų tikėtis ar reikalauti rangovo padaryti šiuos darbus už žemės lyginimo kainą.
7. Verta padaryti bandomuosius gręžinius. Klausiate, ar laikysis vanduo jūsų pasirinktoje vietoje? Kartais užtikrintą atsakymą duoti labai paprasta, tačiau jeigu abejojate jūs ir jūsų rangovas, verta padaryti bandomuosius gręžinius. Taip nustatoma, koks yra gruntas, kokiame gylyje yra vanduo ir gauname atsakymą į rūpimą klausimą - laikysis vanduo ar ne.

Tvenkinių kasimo teisinis reglamentavimas

 Prieš pradedant tvenkinio kasimo darbus pirmiausiai iškylantys klausimai būna susiję su tvenkinių kasimo teisiniu reglamentavimu. Pateikiame kelis svarbiausius atsakymus:

  1. Jei planuojamas tvenkinys bus iki 3 arų ploto, kasimui leidimo nereikia. Tačiau, jei jis bus didesnis nei 3 arai, tuomet jau yra reikalingas savivaldybės ir aplinkos apsaugos institucijos leidimas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kokioje vietoje bus planuojamas vandens telkinys – draustinyje, nacionaliniame parke ar pan.

  2. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu, reglamentuoja paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus, privalomus asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos. Taigi Vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis. Prie 15 ha vandens telkinio paprastai nustatoma 200 m apsaugos zona, išskyrus minėtame apraše nurodytas išimtis.
  3. Svarbu žinoti, jog nuo 2012 m. įsigaliojo nauja dirbtinių vandens telkinių tvarka - vandens telkinių kasimas draudžiamas:
  • pelkių ir šaltinynų teritorijose, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha, o durpių sluoksnis storesnis nei 1 m;
  • nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
  • potvynio metu užliejamose teritorijose;
  • natūraliose pievose ir akmenynuose;
  • miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte;
  • gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, kai vandens telkinys nesusijęs su draustinio paskirtimi ir didesnis yra nei 0,1 ha. 

Išsamiau apie dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimus skaitykite čia.

Dažniausiai daromos klaidos kasant tvenkinius

Pavyzdys Nr. 1 

Pasirinkus netinkamą - nepakankamo galingumo techniką tvenkinys iškasamas ne iki galo, šiuo atveju - per stačiais šlaitais, kurie ilgainiui nuslenka, taip pat ne pilnai iškasamas gruntas. Tokiu atveju, dėl apsunkusių sąlygų (prisikaupus per dideliam kiekiui vandens), klaidų taisymui reikia antrą kartą samdyti rangovą ar nuomotis didesnę techniką ir iš naujo atlikti darbus.

Didesne technika sutvarkytas tvenkinys.

Pavyzdys Nr. 2

Tik ką baigti darbai. Su per daug stačiais šlaitais.

 Jei šlaitai nenužulnūs, vanduo juos išplauna ir šlaitai nuslenka.

Nuotraukoje matome vieną nužulnų šlaitą, kuris ir išliko nuožulnus. Tolumoje šlaitai per statūs - nuslinkę. 

Svarbu žinoti: tvenkinio įžuvinimas ir apželdinimas

Apželdinimas

Vandens lelijų sodinimas. Joms idealus gylis nuo 1,3 m iki 70 cm. Lelijos augina daug lapų, žiedstiebių ir linkusios plėstis, todėl net nusipirkę nedidelius augalus, nesodinkite jų vieno šalia kito, palikite 1,5 m ar didesnius tarpus. Žuvys Jums atsidėkos sėkmingu nerštu tuo atveju, kai lelijas susodinsite dviemis juostomis. Primoji juosta yra sodinama giliau, pvz. 1,5-1,3 m gylyje, tačiau augalai sodinami rečiau, kas 2 m ir daugiau. Taip gausite puikias nišas žūklei tarp lelijų. Be to, tai lynų, kuojų, karosų bei karpių lankomos ir mėgstamos vietos. Lelijų juosta sodinama už pirmųjų lelijų, kiek sekliau 50-90 cm gylyje. Kiti augalai sodinami nuo 30 iki 10 cm gylyje. Šiam gyliui tinkami augalai: dryžučiai, vilkdalgiai (irisai – gausiai ir gražiai žydi), asiūkliai, manažolės, viksvos ir ajerai. Aprašytam nerštavietės įrengimui visi reikalingi augalai kainuoja 80-100 eurų. Verta pastebėti, jog ajerai ir irisai labai gerai sutvirtina tvenkinio šlaitus. Įsišakniję augalai apsaugo nuo slinkimo net labai stačius šlaitus, taip suteikia puikias slėptuves vėžiams bei žuvims. Nedėsite jokių pastangų, o kelių mėnesių laikotarpiu, tvenkinio pakrantėse jau formuosis tipinės vandens žolės. Tuo atveju, kai neturite laiko ar galimybių formuoti tvenkinio augmeniją, leiskite gamtai atlikti savo darbą. Taip jau kitais metais galėsite įleisti į tvenkinį žuvis.

Svarbu! Sodinant augalus reikėtų judėti nuo giliausios sodinimo vietos kranto link.

Įžuvinimas

Pirkdami žuvis įžuvinimui atkreipkite dėmesį, jog didžioji dalis pirkėjų deda pastangas įsigyti kuo daugiau žuvų ir renkasi kuo mažesnes. Tai klaida! Tuo atveju, kai siekiate ištiesų įžuvinti tvenkinį, darykite priešingai. Už tą pačią sumą galite įsigyti mažiau, tačiau jau subrendusių ir pasiruošusių nerštui žuvų. Taip, esamu momentu Jūsų tvenkinyje žuvies bus mažiau, tačiau palaukite kitų metų ir pajusite sėkmingo neršto rezultatą. Į tvenkinį, kurio plotas yra iki 5 arų, nerekomenduojame leisti lydekos. Sėkmingai išneršus lynams bei karosams, galite įleisti vieną stambų ešerį. Jis sėkmingai išrankios ligotas žuvis ir reguliuos populiaciją. Taip apsaugosite savo žuvų išteklius bei neturėsite nesėkmingų lydekos atakų sužalotų žuvų. Taip pat verta žinoti, jog pagal prigimtį lydeka stengsis medžioti efektyviai ir nesivaikyti 2 eurų monetos dydžio karosiukų – ji nusitaikys į rimtą maistą, t.y. jau paaugusias žuvis.

Svarbu! Nerštavietei pasirinkite seklią tvenkinio vietą (ne maudyklą). Jeigu jos nėra – puikiai tiks pakrantė, kuri yra mažiausiai lankoma svečių, vaikų ar draugų. Šioje pakrantėje taip pat galėsite sodinti vandens augalus

Kokią žuvį pasirinkti?

Jau turint tvenkinį, galima rinktis žuvis pagal tai ar švarus vanduo jame, ar yra laiko rūpintis tvenkiniu ir žuvimis: 

  1. Jei tvenkinyje – drumstas vanduo ir nekantraujama žvejoti, kaip pagrindines žuvis rinktis patariama didesnius karpius. Karpiai gali sudaryti net iki 70 procentų visų tvenkinio žuvų; 
  2. Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos – padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes. O dideli gali išvalyti vandens telkinį nuo beveik visų vandens augalų;
  3. Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo – rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Dviejų 1 kg plačiakakčių užtenka vienam arui tvenkinio, kad praskaidrintų vandenį;
  4. Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės – reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai. Ypač šiam vaidmeniui tinka europinis šamas, kuris pirmiausiai suės varlytes, buožgalvius, smulkiausias nereikalingas žuvytes ir tik, kai jų nebeliks, puls stambesnę auką;
  5. Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko – lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta – trūks maisto ir deguonies. Lynas, nors labai lėtai auga, nekeičia ekosistemos, minta natūraliu maistu ir pakankamai gerai peržiemoja;
  6. Jei norima, kad tvenkinyje būtų didelė įvairovė – galima auginti visas šias rūšis kartu.
  7. Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens. Dabar labai populiarūs eršketai neatlaiko karpių ir kai kurių kitų žuvų konkurencijos, bet neblogai dera su amūrais ir plačiakakčiais. Turint tvenkinį su pratekančiu šaltu vandeniu – galima bandyti auginti vaivorykštinius upėtakius.

Jei turite daugiau klausimų apie tvenkinių kasimą, klauskite